Best 3 quotes of Lukyanenko Sergei on MyQuotes

Lukyanenko Sergei

  • By Anonym
    Lukyanenko Sergei

    Argi nesuvokei, kad didžiausios žmonijos nelaimės kyla iš vargo ir bado? Niekam tikusiais mediniais arklais valstiečiai rausia žemę, prastais, sudilusiais instrumentais dirba amatininkai. Kas nieko neturi, pavydi tam, kuris turi grąšį. Bet jeigu jam duosi grašį, jis pradės pavydėti tam, kurie turi plieninę markę. Aš netikiu, kad žmogaus prigimtis pasikeis vien nuo to, kad jis bus apsirengęs ir sotus. Sklandytoja Helena – iš turtuolių giminės, bet argi turtai davė jai laimę? Gal žmogui reikia ne vien duonos? Žmonės susiskaldę. Tu žinai, kaip jaučiasi svetimas svetimame krašte – ir kaip svetimas kraštas priima svetimą. Argi dar nesupratai, kad antroji žmonijos bėda – skirtumai tarp žmonių. Skirtingos kalbos, sumaišytos nuo Babelio bokšto laikų, skirtingi įstatymai, priimti godžių ir bailių valdovų. Dar viena žmonių bėda, kad tikėjimas silpnas. Jeigu tikėjimui reikia įrodymų – tai jau nebe tikėjimas, o žinojimas.

  • By Anonym
    Lukyanenko Sergei

    Ar tau niekad nėra taip buvę, kad sieki tu, sieki kokio nors tikslo, įveiki visas kliūtis, o kai pasieki savo - tai jokio džiaugsmo nejauti. O kas tau sakė, kad kelio pabaigoje bus džiaugsmas? Džiaugsmas - tai gurkšnis vandens karštą dieną, jaukus fotelis vakare po sunkaus darbo, ilgas pokalbis, kai esi išsiilgęs protingo pašnekovo. O laimė - visai kas kita. Džiaugsmas - tai rezultatas. Laimė - tai kelias. Ar buvo taip, kad padarei viską, kaip norėjai, bet supratai, jog viskas ne taip? Kad ko nors pasiektų žmogus turi panorėti. Tu renkiesi kelią. Statai savo laivą, sėji kviečius, matai mylimosios veidą, kalbiesi su draugais - viskas pirmiausia atsitinka tavo širdyje. Tu dar nesupranti, kas traukia tave į tolį. Bet kažkur tavo sielos gelmėse mūrininkai jau stato būsimus namus, o draugai taria žodžius, kurie kada nors nuskambės. Žmogus viską sprendžia pats. Jis mano, kad stato namus, o iš tikrųjų - tik patį save. Kai žmogus užsibrėžia neregėtą tikslą - jis visada rizikuoja suklysti. Jis neturi su kuo palyginti. Jis gali nesuprasti to balso, kuris skamba jame. Dvasios balso, kuris išbudina protą. Tu turi tikslą, bet tu niekada jo nepasieksi. Tu gali mąstyti tik apie tuos, kurie ateis po tavęs. Tu susilieji su visu pasauliu, su praeitimi ir su ateitimi. Tu atsisakai džiaugsmo vardan laimės. Ar pastebėjai Ilmarai kaip dažnai mes painiojam laimę ir džiaugsmą? Kalbam apie vieną, o trokštam visai kito. Poetas sako, kad eilės – jo džiaugsmas, o pats naktimis nemiega ieškodamas tinkamo žodžio; rūko hašišą praradęs įkvėpimą; blaškosi nuo vienos moters prie kitos stengdamasis suprasti, kas tai yra meilė.O juk parašyti kelias eilutes, kurios nenutils ir po šimtmečių – tai irgi ne džiaugsmas, o tik paprasčiausia laimė.

  • By Anonym
    Lukyanenko Sergei

    Kapitonas išplaukdamas į neatrastus kraštus nežino, kokį krantą suras jo laivas. Žmonėms neleista žinoti, kodėl jie ateina į šį pasaulį. Bet laivai plaukia ieškoti naujų žemių ir kiekvienas komandos jūreivis tikisi, jog laivo laukia šilti ir svetingi krantai. Žmonės gyvena tikėdamiesi,kad gyvenimas turi tikslą ir prasmę, didesnę už patį gyvenimą.